- apžiulpti
- apžiul̃pti intr. K.Būg, Klk, Bdr 1. žr. apžilpti: Akys apžiul̃po nu tokio didelio galvos sutrenkimo Brs. Kai gavau į kaktą, ir akys apžiul̃po Slnt. Blyktelėjo – pradėm akys apžiul̃po NmŽ. Visas krauju apsipyliau, apžiulpo akelė JD1512. 2. labai nustebti, nustėrti: Kaip pamatė tokią gražią motrišką, ir apžiul̃po Brs. Vyrai buvo kaip apžiulpę [moterų gražumu] rš. 3. apsvaigti, apkiausti: Galva ir akys apžiul̃pusi Šts. \ žiulpti; apžiulpti; pažiulpti
Dictionary of the Lithuanian Language.